Dangus – virš žemės matoma skliauto pavidalo erdvė; tikinčiųjų įsivaizdavimu Dievo (arba dievų), angelų, šventųjų ir gerųjų žmonių vėlių buveinė, rojus, dausa.

Sentencijos

1. Dangus – tai ne erdvė ir ne laikas. Pasiekti dangų reiškia tapti tobulam! – R. Bachas.
2. Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.
3. Geroms mergaitėms dangus – blogoms viskas. – U. Ehrhardt.
4. Užgauliodami dangų ne šventvagiškai elgiatės, bet bergždžiai stengiatės. – Seneka.
5. Varnalėšos lapas – sraigės dangus. – I. Jašinskaitė.
6. Visada gražios akys, pakeltos į dangų. – Ž. Žuberas.

Patarlės ir priežodžiai

Nuorodos

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –

Dangus

Laisvajame žodyne yra terminas dangus

Žodžių paaiškinimai